2020 12 20 „Rubinaitis“: vaikų literatūros kompasas

Besidomintiems vaikų literatūra ir jos raida „Rubinaičio“ pristatinėti nereikia – nuo pat 1994 m. šio leidinio misija išliko ta pati: atspindėti vaikų literatūros pulsą, kalbėti apie jos tendencijas, propaguoti ir skatinti skaityti.
 
Pasak žurnalo vyriausiojo redaktoriaus doc. dr. Kęstučio Urbos, iki „Rubinaičio“ niekada Lietuvoje nebuvo atskiro leidinio, skirto vaikų literatūrai. Žurnalui startą davė ir jį iki šiol leidžia IBBY (angl. International Board on Books for Young People, liet. Tarptautinė vaikų knygos taryba) Lietuvos skyrius. Jam įsikūrus 1992 m. pabaigoje, pradėjus bendrauti su kitais IBBY skyriais, pagal panašius kitų šalių pavyzdžius ir Lietuvoje 1994 m. pradėtas leisti „Rubinaitis“.
 
Toks gyvavimo stažas – tikrai solidus. Tad kur ta sėkmės paslaptis? „Vienas dalykas – turbūt atkaklumas. Reikia leisti - ir net nebuvo tokių abejonių, kad nutraukti ar atsisakyti. Kitas dalykas – ilgainiui išsigrynino rašančių žmonių ratas. Žinodavau ir dabar žinau, kas gali parašyti ir gerai parašyti literatūros vertinimus, apžvalgas, recenzijas. Dėl to ir laikomės“, - kalba vyriausiasis žurnalo redaktorius.
 
Žinoma, per tą laiką ištikimųjų bendražygių ratas keitėsi, dabar jau darbuojasi jaunesnė kolegų karta, tačiau doc. dr. K. Urba mini ir nuo pat pradžių bendradarbiavusią VDU prof. Gražiną Skabeikytę-Kazlauskienę, Loretą Žvironaitę, Šiaulių universiteto profesorę Džiuljetą Maskuliūnienę, kritikę Loreta Jakonytę, darbavosi ir šviesaus atminimo Neringa Dangvydė, dabar aktyviai vaikų literatūros pokyčius seka jaunosios kartos tyrinėtoja Eglė Baliutavičiūtė.
 
Pasak doc. dr. K. Urbos, pastaruoju metu tiek visuomenės, tiek tyrinėtojų susidomėjimas vaikų literatūra išaugo. „Manau, ir „Rubinaičio“ nuopelnai čia tikrai ne paskutinėje vietoje, nors periodiką skaitančių žmonių sumažėjo, bet atranda ir internetinėje erdvėje. Deja, pastaruoju metu dėl studijų pertvarkų aukštosiose mokyklose dėmesys vaikų literatūrai gal kiek mažėja, jaučiu, kad ilgainiui gal ir problemiškiau darysis, kai tų jaunų žmonių vis mažiau ateis, bet kol kas yra su kuo dirbti ir yra kam rašyti“, - sako doc. dr. K. Urba.
 
„Rubinaitis“ nuolat dalyvauja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) konkursuose ir ne vienus metus šių leidėjų projektai remiami. Vyr. redaktorius šypteli, kad žurnalui itin svarbi ne tik finansinė fondo parama, be kurios vargu pavyktų išsilaikyti, bet ir... veiklos struktūravimas.
 
„Materialinė parama mums labai svarbi, bet Fondas mus priverčia ir susiplanuoti. Kai rašome projektą, numatome visų metų numerius. Juo siejame su jubiliejinėmis datomis, rašytojų sukaktimis, atsižvelgiame ir į tai, kokie metai paskelbiami respublikoje. Tas susiplanavimas, kai iš anksto žinai, kokios temos bus, kas gali jas parašyti – labai padeda, tada belieka tik realizuoti. Aišku, visada yra ir tas gyvas procesas, kai kažkas įsiterpia, atsiranda naujo... Bet šitas suplanavimas, strategijos numatymas – Fondo indėlis“, - apie ilgametį bendradarbiavimą su SRTRF kalba doc. dr. K. Urba.
 
Spausdinto žurnalo medžiaga internetinėje svetainėje atsiranda maždaug praėjus pusmečiui po išleidimo, vyr. redaktorius sako, kad vien dėl to, kad „prenumeruojantys ar perkantys būtų privilegijuoti“. Ir net po pertraukos žurnalo turinys išlieka aktualus – tą liudija ir skaitomumo skaičiai. „Rubinaityje“ yra daug nesenstančios medžiagos: ne tik aktualijos, bet ir tekstai apie klasikinę, amžinąją literatūrą. Tokie laikui bėgant nepraranda savo vertės, prie jų verta vėl ir vėl sugrįžti“, - kalba literatūrologas. Tad SRTRF remiamų projektų tekstai gyvena ilgai ir neištirpsta informacinėje erdvėje vos pasirodžius leidiniui.
 
Žurnalo tekstuose medžiagos savo literatūros pamokų projektams randa ir moksleiviai, informacija po ranka būna ir parodas rengiantiems bibliotekininkams. Galiausiai, doc. dr. K. Urba primena ir tai, kad žurnalas parašytas populiariai, „kad galėtų skaityti bet kas, ne tik mokslininkai, bet ir moksleiviai“.
 
Dar vienas nemažo dėmesio sulaukiantis „Rubinaičio“ objektas – kaip priedas išleidžiami rekomenduotinos skaityti literatūros sąrašai, tampantys parankiniais tiek patiems moksleiviams, tiek tėvams, mokytojams ir bibliotekininkams. Tačiau ir čia, panašu, ratas plečiasi – doc. dr. K. Urba pasakoja labai nudžiugęs, tuos sąrašus radęs atspausdintus ir padėtus greta vaikų knygų lentynos viename knygyne. Tarsi pagalba, kad pirkėjai galėtų susiorientuoti, kokiam amžiui, kokiai klasei, kokie kūriniai tinkami.
 
Leidybos stažas jau solidus, kokia kryptimi galėtų ir turėtų judėti leidinys toliau? Anot vyr. redaktoriaus, jei žurnalo apimtis būtų didesnė (dabar jis ketvirtinis), galima būtų labiau atspindėti tą pulsą. Dabar naujų knygų recenzijas paprastai būna trečiame ir ketvirtame numerį, o pirmuosiuose - apžvalgos. „Recenzijų ar aktualių naujai leidžiamų knygų apžvalgų galėtų būti daugiau, bet tam reikia daugiau jėgų. Mes stengiamės rašyti apie tas knygas, kurios iškyla, išsiskiria, nes labai daug yra tos masinės produkcijos, kuri paskaitoma ir greit pasimiršta. Norėtume dar labiau padėti susiorientuoti tiems, kurie skaito ir kurie padeda rinktis tas knygas. Gal tai bus galima padaryti, kai ateis nauja redkolegija, nauja specialistų banga“, - kalba doc. dr. K. Urba.
 
Galbūt kada nors taip ir bus, o kol kas „Rubinaitis“ ir toliau išlieka tuo orientyru, patikimu kompasu, begalinėje vaikų literatūros jūroje bandant surasti vertingo teksto salas.
 
 
Mūsų draugai