2021 10 27 „Vakaro žvaigždelė“: tobulėti dėl vaikų ateities
Pradėję nuo radijo laidos, žurnalo „Vakaro žvaigždelė“ leidėjai ir toliau neapleidžia muzikos bei garso – ilgą laiką mažieji skaitytojai pasiekiami ne tik spausdintu žodžiu, bet ir pasakojimais bei dainelėmis iš kartu išleidžiamo CD.
Kaip pasakoja žurnalo vyr. redaktorė Inga Sereikienė, kūrybinę komandą nuo pirmųjų žingsnių lygi šūkis „Kad vaikai dori užaugtų“. Tad 2005 metais pradėjus kurti radijo laidas „Vakaro žvaigždelė“ paaiškėjo, jog pasakos, dainos, radijo spektakliai, reportažai, interviu – puikios priemonės to tikslo siekimui.
Pavadinimo autorė - radijo laidų redaktorė Daivai Bauerienė. Ji, Vilma Varkulevičienė ir „Gerosios Naujienos centro“ direktorius Remigijus Jucevičius 2008 m. nusprendė leisti žurnalą „Vakaro žvaigždelė”.
Pati I. Sereikienė prie projekto prisijungė 2010 metais – buvo internetinės svetainės ir socialinių tinklų administratorė, reklamos vadybininkė. Vėliau tapo projekto vadove, o dabar jau tris metus vadovauja visai kūrybinei komandai. Apie žurnalo istoriją, kylančius iššūkius - pokalbyje su Inga Sereikiene.
- Mažuosius pasiekia ne tik žurnalas, bet ir radijo laidos, būta televizijos projekto. Kaip kito „Vakaro žvaigždelė“?
Mūsų projektą sudaro žurnalas, radijo laidos, televizijos laidos ir naujausia projekto dalis - vaikų radijas (www.vaikuradijas.lt). Žurnalas turi išliekamąją vertę, nes net ir pavarčius pirmuosius žurnalo numerius, išklausius pirmąsias sukurtas dainas, nuotaika ta pati, vertybės tos pačios. Metams bėgant, žurnalas tapo storesnis, t. y. daugiau puslapių, subūrėme didesnę rašytojų ir dailininkų komandą.
Šiuo metu radijo laidos „Vakaro žvaigždelė” FM bangomis girdimos šiose radijo stotyse: „Radijas gyvenimui XFM”, „Utenos radijas“, „Nykščiai FM“ (Anykščiai) bei Druskininkuose. Tai džiugina, kad mažuosius klausytojus galime pasiekti per įvairias radijo stotis.
2011 m. rengėme televizijos laidas vaikams su vertimu į gestų kalbą „Žvaigždelė” (laida „Apie gestų kalbą“ PRAGIEDRULIŲ konkurse buvo apdovanota, kaip geriausia 2011 m. televizijos laida vaikams).
- „Vakaro žvaigždelės“ skaitytojas – koks jis?
Mūsų žurnalo skaitytojai dažniausiai yra ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikai. Tai toks amžius, kai vaikai yra ypač smalsūs, žingeidūs. Jie klausinėja įvairiausių klausimų ir nori, kuo greičiau sužinoti atsakymus. Tai skaitytojai, kurie prieš miegą klausosi mūsų pasakų, o važiuodami automobiliu - dainų.
Mūsų skaitytojai – ir tėveliai, globėjai, kuriems svarbu vaikų auklėjimas, vertybių įdiegimas nuo mažų dienų. Mūsų auditorija – taip pat ir darželių pedagogai, muzikos mokytojai, kurios naudoja ne tik mūsų daineles, bet ir žurnale spausdinamas dainų natas. Išties, skaitytojų ratas platus ir įvairus.
- Vaikai, viena vertus, ta auditorija, kuri vis keičiasi - įpročiai, pomėgiai, kita vertus - vertybės lieka tos pačios. Ar taikotės prie auditorijos pokyčių?
Nors vaikai keičiasi, tačiau pastebiu, kad daug dalykų priklauso nuo auklėjimo, kokias vertybes norime jiems įskiepyti nuo mažų dienų. Savo projektu mes siekiame, kad visa šeima susiburtų bendrai veiklai: dalyvautų konkursuose, kartu gamintų maistą, padėtų vieni kitiems kurti rankdarbius, klausytų dainelių ir pasakų.
Žinoma, pastebėję, kad vaikai labai pamėgo mūsų daineles klausyti Youtube kanale, stengiamės sukurti daugiau video dainelių bei pasakų. Į šią platformą perkėlėme ir radijo laidų archyvą.
- Viešojoje erdvėje dažnai girdime apie vis mažėjantį vaikų susidomėjimą leidiniais - tiek knygomis, tiek periodika. Kaip pavyksta susidoroti su šiuo iššūkiu?
Nors girdime, kad vaikai rodo vis mažėjantį susidomėjimą knygomis, žurnalais, bet pastebiu pilnas knygų lentynas knygynuose, bibliotekose ir vaikus, kurie smalsiai varto vaikiškas knygas.
Žinoma, tenka bendrauti ir su suaugusiais, kurie augina vaikus bei teigia, kad vaikai nenoriai skaito knygas, tačiau įsigilinusi atrandu, kad ir patys tėvai neskaito. Jie nerodo pavyzdžio, tad ir vaikai neįgauna meilės skaitymui. Vis dėlto manau, kad šiuo metu knygų skaitymas populiaresnis nei prieš kokius tris-keturis metus.
Žurnale stengiamės rašyti tokius straipsnius, pasitelkti tokias iliustracijas, kurios skatintų perskaityti iki galo. Atrodo, kad tai tikrai padeda.
- Kaip kilo mintis papildyti žurnalą muzika - CD?
Pirmasis žurnalo numeris buvo be CD, tačiau jautėme, kad kažko trūksta. Komandai kilo mintis, kad būtent muzika ir pasakos sudomins vaikus. Daug metų muzikos redaktore buvusi Daiva Bauerienė subūrė nuostabią profesionalių muzikantų komandą. Vėliau jos darbą perėmė puiki jauna šeima - Rimantė Pupalaigytė-Bradūnienė su vyru Simonu. Jie kuria labai linksmas dainas, kurios kviečia vaikus judėti, šokti ir kartu dainuoti. Vaikai, kurie dainuoja, dažniausiai būna muzikos mokyklos moksleiviai, o suaugę – profesionalūs dainininkai. Jie visi yra mūsų džiaugsmas.
Prieš du metus rašant „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui” projektą „Svajonių labirintai” kilo mintis, kad vaikai, kurie turi regėjimo negalią, galėtų žurnale spausdinamą pasaką galėtų klausytis audio formatu. Ši mintis ir dabar įgyvendinama.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad ateinas laikas keisti muzikos turinio formatą. CD tampa nebeaktualiu. Nuo kitų metų pristatysime kitokio formato laikmeną. Tačiau prenumeratoriams dar paliksime ir CD formatą.
- Kokia, Jūsų nuomone, vaikiškos periodikos ateitis? Kur turėtume eiti ir apie ką galvoti?
Tikriausiai, jei nematyčiau pozityvios vaikiškos periodikos ateities, reikėtų jau kitą mėnesį uždaryti visas duris ir atsisveikinti su visa kūrybine komanda. Tad žvelgiu į vaikiškos periodikos ateitį pozityviai. Tik reikia pradėti žvelgti į šių dienų vaikų poreikius plačiomis akimis. Juos sudominti – svarbi užduotis mums visiems, leidžiantiems tiek knygas, tiek žurnalus.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo vaidmuo čia tikrai labai didelis. Jo dėka galime įgyvendinti daug projektų, sudominti įvairaus amžiaus skaitytojus, klausytojus.
Fondas galėtų būti tas variklis, kurio dėka vaikiška literatūra galėtų tapti šiuolaikiškesne, suburiant įvairius leidinius bendrai veiklai. Nes dabar visi kas sau, konkuruodami, o juk galėtų būti ir atvirkščiai: bendram tikslui – bendrai minčiai – dėl vaikų ir šeimų.
Mūsų draugai