2021 11 25 „Fondo biudžetas – požiūrio į kultūrą lakmusas“

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui skaičiuojant 25 metus, jo direktorius Gintaras Songaila sako, kad prieš 25 metus Fondui patikėta misija taip iki galo dar ir nebuvo įgyvendinta, nes projektų pareiškėjų deklaruojamas paramos poreikis tik didėja, o finansavimas neauga, nors įvairių laikotarpių valdantieji politikai vis deklaravo ir tebedeklaruoja kultūros svarbą.
 
G. Songaila sako, kad nuolat auga realios paramos poreikis – dabar deklaruojamas yra kone tris kartus didesnis negu Fondas gali suteikti pagal savo turimą biudžetą. Jo skaičiavimais, įvertinus infliaciją, dabar Fondo turimi resursai yra beveik keturis kartus mažesni negu buvo prieš 25 metus.
 
„Pinigų santykiškai mažėja. Aš visada sakau ir sakydavau - ir kai politikas buvau, ir Seimo narys - kad realus valdančiųjų požiūris į kultūrą atsispindi per tai, kiek pinigų skiriama Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui. Nes jeigu tos kultūros nereikia Lietuvos viešojoje erdvėje, tai reiškia, tiek jos tereikia ir visur kitur. Tai toks tarsi lakmuso popierėlis“ , - sako G. Songaila.
 
Šiuo metu vadovaujantis SRTRF administracijai, o prieš 25 metus buvęs tarp steigėjų, jis sako, kad tuomet, 1996 metais, buvo svarstoma visa eilė principų, susijusių su laisva žiniasklaida. Vienas iš jų - valstybės paramos žiniasklaidai modelio sukūrimas. Tam, kad nebūtų daroma politinė įtaka, parama turėjo būti teikiama per nepriklausomą fondą. Taip gimusiai Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo idėjai tuomet pritarė iš esmės visos Seime atstovaujamos politinės jėgos.
 
Tuo pačiu išryškėjo ir tai, kad laisvos rinkos sąlygomis komercinė žiniasklaida nėra linkusi kurti valstybei ir piliečiams reikalingo kultūrinio, šviečiamojo turinio, o vien visuomeninio transliuotojo - neužtenka. Taip išsigrynino pagrindinė Fondo misija – remti kultūrinius ir šviečiamuosius projektus komercinėje žiniasklaidoje.
 
Vis dėlto to paramos mastelio, kurio buvo tikimasi iš pradžių, taip ir nepavyko pasiekti. „Iš esmės Fondo biudžetas buvo didinamas labai vangiai. Paaiškėjo, kad visų kadencijų politikai nelabai suinteresuoti kažkokiam nepriklausomam fondui skirti valstybės lėšas. Nuolatinis spaudimas buvo per visas kadencijas, buvo visokių mėginimų sukurti tokį mechanizmą, kad būtų daroma įtaka Fondui“ , - pasakoja G. Songaila.
 
Anot jo, sunkiausia, matyt, buvo kai dirbo praėjusios kadencijos Seimas, o tuometė politinė dauguma buvo sumaniusi SRTRF lėšų nebeskirti ir įsteigti naują fondą, kuris būtų biudžetinė įstaiga, valdoma Kultūros ministerijos. Vis dėlto pasipriešinus tuometei opozicijai, viešos paramos šios idėjos iniciatoriams nepavyko užsitikrinti. „Apsiginti pavyko bendromis jėgomis ir mes labai dėkingi tiems, kurie sunkiu momentu padėjo“, - teigia SRTRF direktorius.
 
Ar lietuviškos žiniasklaidos peizažas būtų kitoks, jei prieš 25 metus kilusi idėja nebūtų realizuota kaip SRTRF? Direktorius sako, kad tas peizažas ir dabar ganėtinai liūdnas, bet, matyt, būtų dar liūdnesnis. Anot jo, dabar, ypač regioninės, smulkesnės žiniasklaidos padėtis yra labai sudėtinga: kritusios pajamos, labai sumažėjęs gyvybingumas.
 
„Bręsta mintis, kad Fondas galėtų prisidėti prie tokių žiniasklaidos projektų, kurie būtų skirti ne tik kultūros, šviečiamajam turiniui, visuomenės informavimo saugumui ir medijų raštingumui, kaip jau buvo pastaraisiais metais, bet ir veiklos paramai. Svarstoma, kad galėtų atsirasti naujos programos, bet viskas priklauso nuo to, ar dabartinė valdančioji dauguma imsis kažkokių realių žingsnių šioje srityje.
 
Fondas skirsto valstybės biudžeto asignavimus, jei tokių asignavimų nebus, nebus numatyta naujų programų - tai niekas iš esmės nepasikeis“ , - kalba G. Songaila.
 
Nors per 25 metus keitėsi ir pati žiniasklaida, SRTRF direktorius sako, kad pamatinė Fondo misija tikrai tebėra aktuali. „Kultūros, šviečiamasis turinys reikalingas ir internete. Tad asignavimų dalis, skiriama vadinamajai naujajai žiniasklaidai, proporcingai turėtų didėti. Tai taip pat susiję su naujų gairių patvirtinimu. Bet ir vadinamoji klasikinė žiniasklaida dar ilgai bus aktuali, nereikėtų manyti, kad sunyks. Turinio, stiprinančio šalies kultūrinę tapatybę, turėtų ir galėtų daugiau atsirasti ir didžiųjų šalies transliuotojų programose. Bet tam turėtų būti didinamas Fondo biudžetas – jis turėtų būti kelis kartus didesnis negu yra dabar“ , - taškus dėlioja G. Songaila.
 
Pasak SRTRF direktoriaus, biudžeto sandaros pokyčių vis dar nėra, nes pritrūksta valstybinio sąmoningumo ir politinės valios.
 
„Tad Fondo misija, kuri galėtų būti įgyvendinama, atsiduria štai tokioje situacijoje. Pats Fondas susitvarko su savo pareigomis tiek, kiek turi resursų. Taigi, galima sakyti, kad pats modelis pasiteisino, išskyrus tai, kad ta vizija, kuri buvo prieš 25 metus, vis dėlto nebuvo įgyvendinta. Kol kas. Reikia tikėtis, kad tik kol kas“, - renginio, skirto SRTRF sukakties minėjimui, išvakarėse mintis dėlioja G. Songaila.
 
Penktadienį, lapkričio 25 d., 13 val. Seimo Konstitucijos salėje vyksiančiame renginyje numatoma prisiminti SRTRF istoriją, diskutuoti apie šiandienos veiklą. Norintieji dalyvauti turėtų registruotis el. paštu direktorius@srtfondas.lt. Renginį taip pat bus galima stebėti ir Seimo Youtube paskyroje.
Mūsų draugai