2021 11 30 SRTRF jubiliejus: prisiminti pradžią, žvelgti į ateitį

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) svarba Lietuvos žiniasklaidos laukui, o ypač kultūrinės, regioninės ar vadinamosios nekomercinės – nenuginčijama. Tokios mintys skambėjo iš susirinkusiųjų Į SRTRF 25 metų minėjimo renginį Seime.
 
Lapkričio 26 d. prisiminti Fondo pradžią, nueitą kelią ir pasvarstyti, kokie iššūkiai laukia rytoj rinkosi buvę ir esami SRTRF vadovai, politikai, visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos atstovai. Dauguma kalbėjusiųjų pabrėžė nepakankamą paramai skiriamų lėšų kiekį, priminė, kad dėl nedidinamo finansavimo tiek pradžioje nubrėžta Fondo misija, tiek iškeliami nauji tikslai taip ir liko įgyvendinti tik iš dalies.
 
SRTRF sveikindamas pirmasis jo Tarybos pirmininkas dr. Vygintas Gontis pabrėžė, kad tuo laiku „Fondas buvo pagrindinė priemonė atlaikyti nuolat komercializuojamą viešąją erdvę, savarankišką žiniasklaidą“. Anot jo, tuo laiku persitvarkė senosios visuomenės informavimo priemonės, naujai kūrėsi komercinės institucijos, jos vis stipriau ėmė dominuoti viešojoje erdvėje, o kiti leidiniai slinkosi į vis didesnį šešėlį. Tad Fondas tapo galimybe išsilaikyti kultūriniams ir šviečiamiesiems leidiniams.
 
Savo kalboje jis apgailestavo, kad valstybės dėmesys tokiai žiniasklaidai vis mažėjo, o šiandien viešoji erdvė yra itin susitraukusi. „Valstybės parama per SRTRF yra vienintelė galimybė, kad tos sritys, jų viešasis gyvenimas, organizacijos, keičiančios visuomenės gyvenimo kokybę bent kiek atgytų. Tos permainos yra be galo svarbios, o SRTRF patirtis rodo, kad kokybę galima pasiekti tik pasitikėjimo keliu. Tais, kurie daro tą darbą, turi būti labiau pasitikima ir turi būti daugiau suteikti savarankiškumo...“, - kalbėjo dr. V. Gontis.
 
Jam antrino ir dabartinis Fondo tarybos pirmininkas Vidas Mačiulis, primindamas, kad visi, tiek buvę, tiek esami SRTRF darbuotojai, Tarybos nariai dėl Fondo, jo garbės turi stengtis ir kovoti nuolatos. Reaguodamas į politikų raginimus imtis ryžtingesnių permainų ir reformų, jis ragino neskubėti, gerai pasverti ir imtis veiksmų tik gerai pamatavus.
 
Parlamentinio Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, sveikindamas Fondą su gražia sukaktimi, tuo pačiu kvietė diskutuoti ir ieškoti idėjų, kurios galėtų būti panaudotos naujo Fondo modelio sukūrimui. Jis sutiko, kad finansavimas tikrai nėra pakankamas ir priminė, kad pavasario pabaigoje jau pradėta kalbėti, koks galėtų būti naujas žiniasklaidos rėmimo modelis, galintis užtikrinti tvarumą ir nepriklausomumą.
 
Jam pritarė ir šio komiteto narė, parlamentarė Liudvika Pociūnienė. Ji, prisimindama „Pragiedrulių“ konkursą pasakojo, kad vertinant jam pateiktas programas tekdavo labai dažnai matyti ir ženklą, jog laida skirta SRTRF parama. „Tai buvo gera ir prasminga...“, - sakė ji.
 
„Puikiai suprantame, kad realybė yra stipriai pasikeitusi per 25 metus ir pasikeitimai Fonde yra pribrendę. Problemas ir bėdas išpakavome toje konferencijoje. Susidomėjimas buvo didelis, daug vilčių, kad situacija keisis į gerą tikrai yra, tai būtų toks linkėjimas fonui – žengti pirmyn“, - drąsiai žvelgti į ateitį, pasitikėti vieniems kitais ir sukurti modelį, atliepiantį dabarties iššūkius ragino L. Pociūnienė.
 
Visus suremti pečius ir kartu kurti „tvarų, resursų gausų, efektyvų medijų rėmimo modelį Lietuvoje“ kvietė ir kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius. „Per dvidešimt penkis metus žiniasklaidos panorama yra tikrai pasikeitusi, bet Fondas ir tada, ir dabar atlieka svarbią misiją – remia turinį, profesionalumą, kūrybiškumą“ , - sveikinimo kalboje sakė V. Gasparavičius.
 
SRTRF direktorius Gintaras Songaila priminė, kad visos reformos „turėtų sietis ne tik su teisės aktų keitimu, bet ir resursais“. Jo teigimu, planuojama, kad pokyčiai turėtų būti įgyvendinti iki 2023 metų pabaigos. Numatoma plėsti ir steigti naujas programas, numatyti paramą veiklai, kompensacinį mechanizmą krizės atveju.
 
Pasak G. Songailos, planuojama susitelkti ties tiriamosios žurnalistikos, regioninės žiniasklaidos programomis. Jis taip pat priminė, kad nekalbama apie naujų įstaigų steigimą. „Medijų taryba prie Kultūros ministerijos irgi pritaria, kad reformos turi būti įgyvendinamos dabartinio Fondo pagrindu“, - teigė SRTRF direktorius.
 
Apie Fondo ir jo remiamų projektų kokybę bei išliekamąją vertę kalbėjęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius SRTRF lygino su didžiule redakcija. „SRTRF su savo istorija yra geras įrodymas, kad tai yra didžiausia ir stipriausiai redakcija Lietuvoje. Nežinau nė vienos tokios redakcijos, kur projektai praeitų tokį filtrą – ekspertai, komisija. Sunku ir lengva tai redakcijai. Sunku, nes tiek kritikos, atsakomybės. Lengva, nes nedaug pinigų. Nedaug pinigų, daug darbo ir istorinę vertę turintys projektai“ , - apie SRTRF būtį kalbėjo D. Radzevičius.
 
Renginyje pranešimą „Kodėl įstatymo leidėjai valstybės paramos žiniasklaidai srityje pasirinko nepriklausomo fondo modelį?“ skaičiusi prof. dr. Liudvika Meškauskaitė teigė, kad tuo laiku valstybei teko sukurti tokį paramos modelį, kad žiniasklaida gebėtų išlikti „sarginio šuns“ rolėje, o valdžia nesikištų į žiniasklaidos reikalus. Anot jos, SRTRF modelis buvo unikalus ir daugelis šalių jį gyrė. „Bet valdžia visada nori tą sarginį šunį prisijaukinti, pasidaryti jorkšyrą ant kelių, kad aplotų jo priešus“, - apie buvusius ir esamus iššūkius kalbėjo prof. dr. L. Meškauskaitė.
 
Anot jos, Fondas iš dalies nukrypo nuo pirminės misijos, kai Visuomenės informavimo įstatymo pataisose iš 10 straipsnio, skelbiančio, kad valstybės parama žiniasklaidai gali būti teikiama tik per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, dingo žodelis „tik“.
 
Ji priminė idėją, kad visos valstybės ir savivaldybės institucijos viešinimo konkursus turėtų organizuoti tik per SRTRF. „Užsakomoji žiniasklaida yra mūsų blogis, kuris kenkia. Tokia situacija kelia grėsmę demokratijai. Ir tai ne skambūs žodžiai. (...) Kai šiandien kažkas norim reformuoti, pertvarkyti, perdažyti, pakeisti Fondą, aš žiūriu su labai didele baime. Man atrodo, pats svarbiausias dalykas, kad Fondas būtų nepriklausomas nuo valdžios, kad jo tarybą formuotų žurnalistų organizacijos, visuomenės informavimo priemonių, meno kūrėjų, mokslo asociacijos. Tai, aišku, mano subjektyvi nuomonė“, - sakė prof. dr. L. Meškauskaitė, linkėdama Fonui nepalūžti ir išlaikyti nepriklausomybę.
 
Tuo tarpu paramą gaunančių leidinių atstovai ragino nepamiršti, kad visos reformos ar didesnis dėmesys žiniasklaidai, kultūrai, turėtų atitinkamai atsispindėti ir Fondo paramos biudžete. „Noriu palinkėti SRTRF ir toliau išlikti, nes, mano giliu įsitikinimu, ne forma, pavadinimas, Tarybos narių kiekis lemia mūsų visų leidžiamų žiniasklaidos priemonių turiningumą, o tie pinigai, kurie taip mažėja...“, - kalbėjo žurnalo „Muzikos barai“ redaktorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
 
Panašu, kad diskusijos iš jubiliejinio renginio tęsis ir toliau – tą daryti įpareigoja ir būsimos pertvarkos.
 
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įsteigimo 25 metų minėjimo renginio įrašą galima rasti LR Seimo YouTube paskyroje.
Mūsų draugai